Keliai į autonomiją #2 | Kultūrinio darbo laisvė kaip prekinis fetišas

Pasak jų, autonomija šiose visuomenėse reiškėsi formomis, nukrypstančiomis nuo hegemoninio vakarietiško jos supratimo ir netgi metančio jam iššūkį. Koncentruodamasi į menininkų kolektyvus ir grupes, o ne į individualizuotą meno gamybą, A. Vilenica pristatys „neinstitucinį“ vaizduojamąjį Jugoslavijos ir post-Jugoslavijos meną bei jo socioekonominį kontekstą. A. Bagdžiūnaitė apžvelgs autonomijos formas, gyvavusias sovietinio laikotarpio „kultūrnamiuose“, ir jų įtaką bei potencialą dabarčiai. Savo tyrime ji remiasi Lietuvos kultūros centrų (po 1990 m.) ir kultūros namų (prieš 1990 m.) darbuotojų interviu bei įžvalgomis.

Ana Vilenica priklauso Serbijos pasipriešinimų iškraustymams organizacijai „Roof“, „Radical Housing Journal“ kolektyvui, žurnalo socialiniams judėjimams ir apie juos „Interface“ Vidurio ir Rytų Europos redkolegijai bei organizacijai EAST („Essential Autonomous Struggles Transnational“).

Agnė Bagdžiūnaitė gyvena ir dirba Kaune, yra lyčių studijų (Centrinės Europos universitetas, Budapeštas) bei politikos mokslų magistrė (Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas). Jos tyrimų interesai – meno ir politikos santykis, kritinio feminizmo, socialinės reprodukcijos ir socialinių judėjimų teorijos.

Skaitymo grupė:
Savo straipsnyje „Autonomy or Disavowal of Socioeconomic Context: The Case of Law for Independent Cultural Workers in Slovenia“, K. Praznik klausia: ar „menininko autonomija“ iš tiesų yra naudinga patiems menininkams? Remdamasi „nepriklausomo kultūros darbuotojo“ statuso įteisinimu Slovėnijoje 1982 m. (tuo metu priklaususioje Jugoslavijos SFR), ji pademonstruoja, kaip šis ėjimas padėjo valstybei pasiruošti kultūrinio darbo neoliberalizacijai ir prekariatizacijai. Pagrindinė straipsnyje keliama problema – „tai, kad kultūros gamintojai savo darbo sąlygas supranta ideologiškai („autonomija“), o ne per klasinius (darbo) santykius“ – iliustruojama pavyzdžiais iš valstybinio socializmo (gerovės valstybės) ir posocialistinių laikų Slovėnijos. Sesiją moderuos Tomas Marcinkevičius.

„Keliai į autonomiją“ – vakarinė mokykla, kurios 5 dalių programoje nuo spalio iki gruodžio mėn. – internetu pasiekiamos diskusijos, pristatymai ir skaitymų grupės apie Rytų ir Vakarų kultūrinio autonomizmo istorijas bei praktikas. http://luna6.lt/paths-to-autonomy/lt.html

Projektą organizuoja projektų erdvė „Kabinetas“ bei politinė erdvė „Luna6“. Komunikacijos partneris: Kauno menininkų namai. Renginio dizainas: Studio Cryo. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.