Infoknygos: N. Kairio „Toliau nei vandenynas“ pristatymas

Knygos herojus leidžiasi į piligriminę kelionę pėsčiomis: palikęs už nugaros gimtąjį miestą ir mylimą žmogų, keliauja autostopu, o vėliau – su padirbtais traukinių bilietais į Europos pietus. Kankinamas abejonių ir baimių, nuolatos pasinerdamas į pasaulio svaigulį, sutikdamas kelyje įvairiausių žmonių ir klausydamas jų neįtikėtinų istorijų, retkarčiais patirdamas gyvenimo pilnatvę, jis pamažu ima suprasti, ką iš tiesų reiškia eiti viena koja žemėje, o kita – dangumi. Islandijoje išsiveržia ugnikalnis. Kas tai – pikta lemiantis ženklas ar, priešingai, viltis, kad net ir tuomet, kai atrodo, jog nėra kelio atgal, tavęs visąlaik kas nors laukia grįžtant?

Narius Kairys gimė sekmadienį, pavėlavęs penkias minutes. Dabar visa jo kūryba ir veikla yra pastanga susigrąžinti tas penkias minutes. Todėl jis daug mąsto apie tai, ką reiškia gyventi bet kada galinčio išsiveržti ugnikalnio papėdėje. Kartkartėmis bemąstydamas dar ką nors ir parašo.

Tarkime, romaną „Toliau nei vandenynas“. Ne tik parašo, bet ir išspausdina. Ir tada jis galvoja, kad pagaliau spėjo laiku – ugnikalnis dar neišsiveržė. Juk taip?

Narius Kairys – rašytojas, kino kritikas, Žmogaus teisių festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytojas. Jo prozos kūriniai – antropologinės fikcijos – ir publicistiniai tekstai (recenzijos, straipsniai, interviu) yra spausdinami pagrindiniuose Lietuvos kultūros leidiniuose. Kūrybinėje ir mokslinėje veikloje, kurioms būdingas tarpdiscipliniškumas, derinamos klasikinės ir šiuolaikinės humanitarinių mokslų idėjos. 2008 m. baigė Socialinio darbo bakalaurą VU, dirbo psichiatrijos ligoninėje. Vėliau keliavo po Europą, gyveno skirtingose šalyse. 2010 m. įstojo į Literatūros antropologijos ir kultūros magistrą VU, studijas baigė su Magna Cum Laude diplomu. Nuo 2017 m. studijuoja menotyros doktorantūrą Vilniaus dailės akademijoje.