UPYNĖS: Kauno krantai. Žemėlapiavimo dirbtuvės

Vasarą TẽKA komanda kartu su Šančių, Aleksoto ir Vilijampolės bendruomenėmis tyrinėjo šių miesto rajonų pakrantes: rinko prisiminimus, ekspedicijose kūrė psichogeografinius žemėlapius ir kartu diskutavo apie šių pakrančių ateitis. Į klausimus – ką bendruomenėms reiškia upė, koks miesto ir upės santykis, kokia galėtų būti šio dialogo ateitis ir kaip pakrantę suvokia skirtingi bendruomenės nariai – buvo surinkta rašytinė, pieštinė ir sakytinė medžiaga.

Kviečiame pakrančių bendruomenes ir kitus kauniečius į ekspedicijų medžiagos dešifravimo ir kolektyvinių alternatyvių pakrančių žemėlapių kūrimo dirbtuves!

Susitikime šeštadienį, spalio 9 dieną nuo 15 val. Kauno menininkų namų svetainėje.

REGISTRACIJA:

Primename, dalyvavimas renginyje tik su Galimybių Pasais ir išankstine registracija: https://bit.ly/3uq3LT9

ŽEMĖLAPIAI IR ŽEMĖLAPIAVIMAS

Įprastas žemėlapis yra vaizdinė erdvės paviršiaus reprezentacija. Žemėlapiai dažniausiai žymi įvairias ribas, zonas, nuosavybines teritorijas, išteklius. Esame taip įpratę prie tradicinių žemėlapių, kad jie ne tik veikia mūsų kasdienius įpročius, bet ir, plačiąja prasme, formuoja mūsų pasaulėžiūrą – tai, kaip mes suvokiame ne tik erdvę bet ir tikrovę.

Vis dėlto, šie žemėlapiai nesugeba pilnai reprezentuoti pasaulio, o tik perteikia labai supaprastintą jo versiją, neatvaizduoja visų jo sluoksnių. Įvairių paskirčių žemėlapiuose jų sudarytojai pasirenka vaizduoti tik tam tikrus tikrovės aspektus tam tikru požiūrio kampu, tad į žemėlapius reikėtų žvelgti atsargiai ir kritiškai, įžvelgiant jų funkcijas ir limitacijas bei poveikį mūsų aplinkai ir mums patiems.

Pastaruosius 2–3 dešimtmečius ne tik geografijoje, bet ir kultūros lauke aktyviai yra vartojama žemėlapiavimo sąvoka. Tai yra tam tikras grafinio vaizdavimo metodas, leidžiantis vaizdiniu būdu arba diagramiškai reprezentuoti, organizuoti arba susieti įvairius kultūrinius, kūrybinius, socialinius reiškinius bei kitus fenomenus. Tokios vizualizavimo formos taip pat leidžia tam tikra prasme materializuoti sunkiai apčiuopiamus vaizduotės produktus, įskaitant atmintį, išgyvenimus, nostalgiją, bendruomenės patirtis, vizijas bei kitokius pjūvius.

Alternatyvūs žemėlapiai atveria ne tik naują požiūrį į erdvę, bet atveria ir naują tikrovės lauką – daug sunkiau rasti tam tikrus reiškinius mieste, jeigu mūsų turimi žemėlapiai jų nevaizduoja. Tuo tarpu atvaizduodami šiuos reiškinius alternatyviuose žemėlapiuose, mes juos pripažįstame ir tuo pačiu atskleidžiame pasauliui. Kurdami žemėlapius, mes tuo pačiu kursime ir savo tikrovės versiją mieste.

Kauno krantų žemėlapiavimo dirbtuvėse jungsime alternatyvias pakrančių tikroves į bendras vizijas, suteiksime joms žemėlapio formą ir taip šias bendruomenines tikroves paleisime į gyvenimą. Dirbtuvėse dalyvaus bei Šančių, Aleksoto ir Vilijampolės alternatyvius žemėlapius padės nupiešti architektas, iliustratorius Tomas Šuminas.

APIE:

„Kauno krantai. Žemėlapiavimo dirbtuvės.” yra tęstinio projekto UPYNĖS dalis, kurį organizuoja kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA.

Nepriklausoma iniciatyvinė komanda TẽKA veikia nuo 2016 m. Kaune bei Kauno rajone. Grupės veikla nukreipta į minkštąsias upių bei pakrančių kultūrinio gaivinimo iniciatyvas, upių atminties tyrimus bei kūrybinių procesų žadinimą Kauno regiono paupiuose, į kurį įtraukiamos vietos bendruomenės.

Pavadinimas TẽKA kilo iš žodžių žaismo, kuriame susipina žodžiai „tėkmė“, „takas“ bei „santaka“ – visi jie žymi judėjimą į naują gyventojų santykį su upėmis.

Projektą pristato Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022.

Projekto partneris – Lietuvos Architektų sąjungos Kauno skyrius