- Šis renginys jau įvyko.
Galva su daug minčių: Videoprograma
2020-03-13/19:00 - 21:30
Nemokama
Programoje matysite:
– Šokis pagal signalizaciją 1–4 (rež. Daniel Eatock, 5 min.)
– Akių krytis (rež. Mark Prendergast, 10 min.)
– Time, familiar stranger (rež. Milda Januševičiūtė ir Ignė Narbutaitė, 5 min.)
– Šešėlių liežuviai (rež. Ellie Hunter ir Anastasia Sosunova, 15 min.)
– Iš kartos į kartą (rež. Maria Saivosalmi ir Vytautas Puidokas, 27 min.)
– Grįžtamasis ryšys (rež. Simona Žemaitytė, 74 min.)
Programos trukmė – 2 val. 16 min.
Įėjimas į renginį yra nemokamas
Paroda „Galva su daug minčių“ Šiuolaikinio meno centre Vilniuje veiks iki balandžio 15 d. Be kūrinių, įtrauktų į videoprogramą, joje eksponuojami ar kitaip pristatomi dar beveik 50-ies Lietuvos ir užsienio autorių kūriniai. Visi šie menininkai atsiliepė į 2019 m. rudenį išplatintą atvirą kvietimą siūlyti kūrinius ir idėjas – viso tokių pasiūlymų per labai trumpą laiką buvo atsiųsta daugiau nei 200. Kaip teigia parodos kuratorės, tai „nedidelė begalybė, keletą pastarųjų mėnesių bandžiusi ŠMC galimybių ribas“.
—
Menininkai pristato savo kūrinius
„Šokis pagal signalizaciją 1–4“, 2007 m., filmo trukmė – 5 min.
2007 m. gegužės 8 d., antradienį, netoli ŠMC šokau pagal automobilio signalizaciją.
Vilniaus garso peizažą teršė automobilių signalizacijos, nuolat pertraukiančios visą likusį miesto garso takelį. Buvau apsistojęs šalia Šiuolaikinio meno centro ir signalizacijos mane pažadindavo kone kas naktį. Savo frustraciją išliejau šokdamas. Daniel Eatock (g. 1975 m. Boltone) gyvena Londone. Įvairialypė jo praktika grįsta išsilavinimu grafikos dizaino srityje ir periferiškais, žaismingais, vizualiais, konceptualiais, absurdiškais, sudėtingais, paprastais ir pasitenkinimą teikiančiais sprendimais, kurie verčia žiūrovą sušukti „Na taip!“. Jo metodologijos dalis – neapsikrauti ezoterika ir būti atviru pasauliui, darbui ir sau pačiam.
Jie kalba apie tai, kaip judantys vaizdai tarpininkauja ir veikia šiuolaikinėje visuomenėje. Ieškodami kalbos neatitikimų kontrastinguose įrašuose, šie filmai išryškina ir užpildo nepastebėtas lyriškumo akimirkas.
MILDA JANUŠEVIČIŪTĖ IR IGNĖ NARBUTAITĖ
„Time, familiar stranger“, 2020 m., filmo trukmė – 5 min.
„Time, familiar stranger“ – tai videomainai ir pasivaikščiojimas laiko juostomis. Laikas, kuris tęsiasi keturias minutes, bet jam papasakoti reikia dvidešimt valandų. Dainos trukmės intervalas. Laikas, kuriame telpa istorija apie žiemą, kuri yra karšta kaip vasara ir permaininga kaip pavasaris. Trumpai – tai istorija. Istorija apie atidėtus projektus ir prioritetus. Istorija apie citatą ir knygą, kurios niekas neskaitė. Istorija apie laiką, kurį praleidai skaitydamas šitą aprašymą. Istorija apie draugystę per atstumą. Ignė Narbutaitė (g. 1993 m.) ir Milda Januševičiūtė (g. 1990 m.) yra Vilniuje gimusios ir gyvenančios bendrasuolės, kurios ieško būdų pritaikyti žaidimo mechanizmus kūryboje. Pagrindinis jų įkvėpimo šaltinis – kasdienės jų gyvenimo aplinkybės.
Subtitrų dizainas: Monika Janulevičiūtė.
Kūrinio produkciją rėmė ŠMC ir Lietuvos kultūros taryba.
„Šešėlių liežuviai“ – tai dviejų ekranų videoinstaliacija apie pasimetimą politikos ir technologijų sūkuryje. Violetinė ir Žalia – du žmonės, gyvenantys galingų jėgų apsuptyje.
Siekdami apsisaugoti, kiekvienas jų atsigręžia į kalbą: Žalia renka tarmes ir kalbas, mėgaujasi jų gausybe ir stengiasi užtikrinti, kad nė viena nepražūtų.
Violetinė bando atsiriboti nuo kodifikuotų kalbėjimo būdų. Ji persikelia į miestą, kuriame nesupranta nieko, ką sako žmonės, ir vieną po kito ima galvoti naujus pavadinimus reiškiniams, su kuriais susiduria. Kai Violetinė eina miegoti, Žalia atsibunda, ir po kurio laiko jos susitinka su viena kitos taktika.
„Šešėlių liežuviai“ yra pasakojami hibridiniu vernakulu, kuriuo kalba tik šie du personažai.
Ellie Hunter (g. 1989 m.) yra Niujorke gyvenanti menininkė, kurianti skulptūras, videofilmus ir instaliacijas. Anastasia Sosunova (g. 1993 m.) gyvena Vilniuje ir kuria skulptūras, instaliacijas, videofilmus ir grafikos atspaudus.
„Iš kartos į kartą“, 2020 m., filmo trukmė – 27 min.
Kūrinyje vaizduojamos aštuonios realios šeimos iš skirtingų aplinkų (imigracijos centro Rukloje, šeštadienio šokių Kirtimuose ir kt.), kurios prieš kamerą atlieka tam tikrą choreografiją. Choreografija sukurta diskutuojant su šiomis šeimomis apie tai, kas svarbiausia kiekvienos jų struktūroje ir kas perduodama iš kartos į kartą. Filme sugestijuojami šeimų pasakojimai ir iš arti žvelgiama į gyvos kinestetinės patirties jausmingumą ir galimus jos vertimus į videomeno kalbą.
Vytautas Puidokas (g. 1988 m. Vilniuje) – Vilniuje gyvenantis dokumentinių filmų režisierius, šiuo metu baigiantis savo antrąjį pilnametražį dokumentinį filmą „Borderline“. „Iš kartos į kartą“ yra pirmasis bendras šių kūrėjų projektas, kurį jie realizavo kartu su operatoriumi Vytautu Katkumi (g. 1991 m.)
SIMONA ŽEMAITYTĖ
„Grįžtamasis ryšys“, 2019 m., filmo trukmė – 74 min.
Šis filmas – tai žvilgsnis į asmeninį melomano Sauliaus Čemolonsko videoarchyvą ir kūrybą. Jo išgyventi socialiniai ir vidiniai konfliktai skleidžiasi migracijos bei ankstyvosios skaitmeninės muzikos produkcijos kontekste. Filmo protagonistas – maištininkas ir Kauno klubo „Senasis Trestas“ DJ, dar prieš Lietuvos nepriklausomybės atgavimą emigravęs iš Sovietų Sąjungos ir iki pat savo mirties 2017 m. gyvenęs bei kūręs Londone.