Kauno menininkų namai 24 kartą organizuoja Įsimintiniausio Kauno menininko rinkimus. 2022 m. labiausiai pasižymėjusiu miesto menininku tapti pretenduoja devyni nominantai, kuriuos konkursui pasiūlė kūrėjų sąjungos ir kultūros organizacijos. Rinkimų laureatą išrinks specialiai konkursui sudaryta kultūros profesionalų komisija.
Įsimintiniausiu 2022 m. Kauno menininku pretenduoja tapti: šokėjas ir choreografas Marius Pinigis (nominavo VšĮ „Nuepiko šokio trupė“), choreografė ir pedagogė Birutė Letukaitė (Kauno šokio teatras „Aura“), aktorė ir režisierė Dominyka Budinavičiūtė (Kauno valstybinis lėlių teatras), choreografė ir pedagogė Indrė Puišytė-Šidlauskienė (VšĮ „Ulna šokio trupė“), choreografė ir pedagogė Goda Laurinavičiūtė (Šiuolaikinio šokio asociacija), aktorius Saulius Čiučelis (Nacionalinis Kauno dramos teatras), Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius (Kauno valstybinis muzikinis teatras), menininkė Monika Žaltė ( VšĮ „Kauno bienalė“), menininkių trio – grafikos dizainerė Aurėja Jucevičiūtė, tekstilininkė Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė, garso dizainerė Rūta Reutaitė (Kauno kultūros centras).
Iš pateiktų kandidatų laureatą išrinks komisija, kurią sudaro šokio, teatro, scenos menų, muzikos, vizualiųjų menų profesionalai ir kultūros lauko ekspertai: kultūros vadybininkė, tarptautinio scenos menų festivalio prodiuserė Eglė Nevedomskė, tituluota profesionali šokėja, trenerė, tarptautinės kategorijos sportinių šokių teisėja, gydytoja, doc. dr. Jūratė Norvaišienė, VDU Menų fakulteto prodekanė, teatrologė doc.dr. Rūta Mažeikienė, kompozitorė, docentė Zita Bružaitė, tekstilės menininkė Jelena Škulienė ir „Kaunas pilnas kultūros“ žurnalo bendraautorius Kęstutis Lingys.
Įsimintiniausias 2022 m. Kauno miesto menininkas bus paskelbtas kovo mėnesį. Laureatas bus apdovanotas Kauno miesto kultūros premija.
Goda Laurinavičiūtė (g. 1969) – atlikėja, pedagogė, choreografė
Nominaciją pateikė Šiuolaikinio šokio asociacija
2022 m. kūrybinė ir kita veikla:
Svarbiausia Godos Laurinavičiūtės vykdoma kultūrinė ir edukacinė veikla Kaune šiuo metu yra darbas su senjorų grupe Kauno kultūros centro šokio namuose. Šiuolaikinio šokio asociacijos inicijuotose pamokose Goda subūrė senjorų grupę, virš 20 reguliariais pamokas lankančių senjorių, kurios kiekvieną penktadienį ne tik 2 valandas dirba šokių salėje, bet ir kartu nuolat lankosi kultūriniuose renginiuose. Senjorių grupė vedama G. Laurinavičiūtės dalyvavo tarptautiniame šokio dienos minėjime, kurio metu Kauno gatves užpildė šokiu. Birželio mėnesį šokio organizacijos „Be kompanijos“ pakviesta, ji sukūrė šokio miniatiūrą senjorių grupei ir kartu su jomis net aštuonis kartus tapo šokio ekskursijos „Einu pirkti pieno“ dalimi. Spektaklis pristatytas Tarptautinio scenos menų festivalio „Contempo“ metu.
Goda Laurinavičiūtė 2022 metais dalyvavo šokio teatro „Aura“ keturiasdešimtmečio jubiliejiniuose pasirodymuose Kaune ir Vilniuje. Šoko Airos Naginevičiūtės režisuotame spektaklyje „Alkanieji“, atliko vaidmenį kūrybiškos Europos projekto „BET-body, experience, time through 45+ dancers” spektaklyje „Razdedauch“. Taip pat pasirodė programos „Kultūra į kiemus. Eiguliai“ šokio miniatiūroje „Vilnius-Kaunas“.
Saulius Čiučelis (g. 1985) – aktorius
Nominaciją pateikė Nacionalinis Kauno dramos teatras
2022 m. kūrybinė ir kita veikla:
2022 m. aktorius vaidino spektaklyje „Žemė“ pagal ukrainiečių autorės Olhos Kobylianskos romaną, kurį kūrė jungtinė komanda iš Ukrainos – Nacionalinio Ivano Franko vardo dramos teatro kūrėjai: režisierius Ivan Uryvskyi, scenografas Petro Bogomazov, kostiumų dailininkė Tetjana Ovsiichuk. Nors aktoriaus vaidmenų spektras yra platus, o dominuojanti tema – dramatiniai vaidmenys klasikinėje, moderniojoje ir šiuolaikinėje dramaturgijoje, pastaraisiais metais išryškėjo Sauliaus Čiučelio ypatinga „specializacija“, kūrybinis posūkis į tamsius personažus, blogio prigimties analizę. Vaidmuo ukrainiečių spektaklyje yra tęsinys ankstesnių iš eilės ėjusių vaidmenų (Kaligula, Skurvis), kurie taip tiksliai pagauna blogio apraiškas ir taip tirštai jas „nutapo“ scenoje, kad jo akivaizdoje nublanksta visi gėrio paveikslai.
Taip pat 2022 m. Saulius Čiučelis buvo aktyvus už teatro aikštelės – kartu su aktore Inga Mikutavičiūte sukūrė ir atliko Ievos Simonaitytės programą Maironio literatūros muziejuje „Takas, vedąs į vieškelį“. Dalyvavo susitikime su rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureate Svetlana Aleksyjevič Vytauto Didžiojo Universitete ir skaitė ištraukas iš jos knygos, Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje dalyvavo Šiaurės šalių literatūros skaitymų „Sutemų valanda“ renginyje, skaitydamas Patrik Svensson knygos „Apie ungurius ir žmones“ ištraukas.
Monika Žaltė (g. 1975) – menininkė, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytoja, Kauno bienalės parodų organizatorė ir valdybos narė
Nominaciją pateikė VšĮ „Kauno bienalė“
2022 m. kūrybinė ir kita veikla:
Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės parodoje „Tarp dviejų: į(si)žiūrėjimai“ ir X-oje tekstilės meno bienalėje „Ateities laboratorija“ Monika Žaltė pristatė kūrinį „WWW“ Women oWn Writing“. Šiam kūriniui, vaizduojančiam jūros ir dangaus peizažą, sukurti menininkė panaudojo dimo raštą – juodų ir baltų sistema, kurią supranta tik audėja moteris. Raštas simbolizuoja kodų kalbą, kuri sudėta iš 1 – aktyvaus ir 0 – pasyvaus ir kuria paremta visa tekstilės audimo sistema ir kompiuterizacijos era.
Vandens motyvas kartojasi ir M. Žaltės kartu su Lina Jonike sukurtoje instaliacijoje „Jei tu gyvas, atplauk…“ Menininkės šiuo kūriniu siekė akcentuoti tvarumo koncepciją, kuri skleidžiasi per menines idėjas apie vandenį. Monikos Žaltės video instaliacija pavadinimu „Jei Tu gyvas atplauk balta pieno puta“ byloja apie upės būseną. Tekanti upės tėkmė simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybės formą – vilties, prašymo ir laukimo būsenas.
Kita menininkės instaliacija „Atminties audeklas“ buvo pristatyta ArtVilnius’22 meno mugėje, parodoje „Takas“. Instaliacija yra nuoroda į tautos istorijos atmintį. Autorė jungia motyvą iš 2017 m. birželio 14-ąją upės slėnyje darytos fotografijos, kurioje užfiksuotas lietuviškos pievos vaizdas smaliukų žydėjimo metu, ir dvejus metus vykdytą tyrimą, kurio metu rinko tremtinių laiškus. Instaliacija „Atminties audeklas“ atveria lietuvių tremtinių meilės istorijas, palikdama pėdsaką apie meilę, ilgesį, tikėjimą ir tvirtybę.
Taip pat Monika Žaltė Tarptautiniame šiuolaikinės tekstilės festivalyje FITE pagrindinėje tarptautinėje parodoje „IMAGINE!“ ir 17-oje tarptautinėje šiuolaikinės tapiserijos trienalėje „Entangled State“ pristatė kūrinį „Sakramentas“, kuriame pavaizduota renovuojama Švč. Sakramento bažnyčia Kaune – ją autorė užfiksavo pandemijos metu. Kiti su sakraliniais simboliais susiję menininkės kūriniai buvo pristatyti „Pho-Tex Vol. 3“, Maison de L‘International ir šiuolaikinio Lietuvos tekstilės meno parodoje „Duende“.
Aurėja Jucevičiūtė (g.1993) – grafikos dizainerė, Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė – tekstilininkė (g.1978) ir Rūta Reutaitė (g.1991) – garso dizainerė
Nominaciją pateikė Kauno kultūros centras
2022 m. kūrybinė ir kita veikla:
„Skambantys raštai“ – trijų menininkių sukurtas tarpdisciplininis projektas, susidedantis iš garso ir vaizdo instaliacijos bei ją lydinčių unikalių sceninių pasirodymų.Tai konceptuali erdvė, kurioje kuriamas ryšys tarp tradicijų ir šiuolaikiškumo, siekiant vykdyti etninės kultūros sklaidą. Bendradarbiaujant skirtingų sričių atlikėjams bei meno kūrėjams, projekto metu sukurta instaliacija.
Garso menininkė Rūta Reutaitė sukūrė originalų garso takelį, kurį sukūrė panaudojant specialiai projektui sukurtus Kauno kultūros centro sutartinių giedotojų grupės „Sasutalas“ giedamų sutartinių įrašus ir, bendradarbiaujant su Lietuvos liaudies buities muziejumi, tradicinių audimo staklių skleidžiamo garso įrašus.
Instaliacijos „fiziniu kūnų“ pasirūpino tekstilės menininkė Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė. Jam sukurti panaudojo baltą drobę, Kauno kultūros centro tekstilės studijoje „Gijų sodai“ specialiai šiam projektui austą audinį bei autentišką, tradicinėmis staklėmis austą lininį audinį.
Grafikos dizainerė Aurėja Jucevičiūtė remdamasi senovine (baltiška) simbolika lietuvių liaudies mene, sukūrė originalios stilistikos dešimties minučių trukmės grafinę animaciją, kuri papildo tekstilės kūrinius ir modernizuotame garso takelyje skambančias sutartines.
„Skambantys raštai“ 2022 metais pristatyti įvairiose Lietuvos vietose: projektas aplankė P. A. R. A. K. A. S. sandėlį, Kauno Ąžuolyno atidarymo šventę, Tado Ivanausko „Obelynės“ sodybą. Projektas būdamas itin lankstus, turėjo galimybę instaliaciją papildyti įvairaus formato performansais, edukaciniais renginiais. „Skambantys raštai“ šiuolaikiškai skambėjo Petrašiūnų šiluminės elektrinės patalpose, kartu su šiuolaikinio šokio atstovų Mariaus Pinigio bei Manto Stabačinsko judesiais, o itin tautinę, tradicinę atmosferą instaliacija įgavo Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejaus Klojimo teatre, kur buvo galima išgirsti gyvas „Sasutalas“ sutartines. Projekto kulminacija tapo Kauno kultūros centro 83-ojo sezono atidarymo metu pristatyti projekto „Skambantys raštai“ formatai: su Kauno 1-osios muzikos mokyklos orkestrais surengtas edukacinis koncertas bei Tomo Erbrėderio režisuotas spektaklis, kuriame vaidino aktoriai Indrė ir Remigijus Endriukaičiai bei pasirodė folkloro ansamblis „Viešia“.
Indrė Puišytė-Šidlauskienė (g. 1986) – šokėja, choreografė, pedagogė, šokio trupės ULNA įkūrėja
Nominaciją pateikė VšĮ „Ulna šokio trupė“
2022 m. kūrybinė ir kita veikla:
Praeitais metais Indrė Puišytė-Šidlauskienė kartu su šokio trupe ULNA bei „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ sukūrė spektaklį-ekskursiją „Pakopa po pakopos“ po tarpukario Žaliakalnį. Tai performatyvus įvykis, tiesiogiai įtraukiantis Žaliakalnio bendruomenės narius jaunuosius ir profesionalius menininkus, supažindinantis su gyvąja Žaliakalnio gyventojų atmintimi ir istorija. Projektas unikalus jog čia žiūrovas ne tik stebi vizualų kūrinio pastatymą, bet pats tampa įtraukiuoju dalyviu ausinių pagalba. Spektaklis taip pat pritaikytas ir regos negalią turintiems žmonėms. Projekto kūrybinis procesas veikė kaip edukacijos jaunimui ir bendruomenių nariams, kurių metų drauge buvo kuriami kostiumai, scenografija, judesys ir kt.
2022 metais I. Puišytė-Šidlauskienė režisavo pirmąjį šiuolaikinio šokio spektaklį Lietuvoje, skirtą regos negalią turintiems suaugusiems bei įgalinantį reginčiuosius patirti šokį tamsoje, per pojūčius – interaktyvų patyriminį šokio spektaklį „Ribos“. Spektaklio idėja remiasi asmeninės ir išorinės erdvės suvokimu. Tarp žmogaus ir aplinkos egzistuoja bei veikia abipusis priežastingumas, tačiau svarbiausia – ne padėtis aplinkoje, o požiūris į ją.
Choreografė režisavo ir sukūrė performansą „Balkonas“, kuris kalba ne apie tai kaip juda žmogus, bet kaip jį išjudina aplinka, kurioje jis yra. Kaip kintanti aplinka daro įtaką kūnui, jo judėjimo galimybėms, kokias istorijas tai kuria šokėjų ir žiūrovų matymo perspektyvose. Performansas nagrinėja, kaip aplinka, kurioje esame gali padėti atrasti santykį tarp žiūrovo ir atlikėjo tuo pačiu pati būdama centrine perfomanso ašimi.
Be dalyvavimo Kauno kultūros sostinės 2022 bei Kauno miesto ir rajono festivaliuose ir renginiuose, I. Pušytė-Šidlauskienė ULNA šokio trupės edukacinėje erdvėje organizavo ir šiuo metu vykdo vaikų ir suaugusiųjų kūrybines judesio veiklas, stovyklas, šeimų judesio edukacijas ir kt. Taip pat veda edukacines judesio veiklas kultūros paso programoje „Atrask judesį savyje“ taip skleisdama kultūrą per šokį po Lietuvos regionus.
Dominyka Budinavičiūtė (g. 1996) – aktorė, režisierė, pjesių autorė, kompozitorė
Nominaciją pateikė: Kauno valstybinis lėlių teatras
2022 m. kūrybinė ir kita veikla:
Nuo 2020 m. teatre dirbanti D. Budinavičiūtė, praėjusiais metais atsiskleidė ne tik kaip lėlių teatro aktorė, bet ir kaip režisierė, pjesių autorė, kompozitorė. 2022 metais Mažojoje Kauno valstybinio teatro salėje įvyko Dominykos Budinavičiūrės monospektaklio jaunimui „Po vandeniu“ premjera. Remdamasi skirtingomis vienatvės spalvomis psichologijoje, gamtoje, žmogaus gyvenime ir asmeniniais išgyvenimais, aktorė gilinosi į dažnam gerai atpažįsta šiandienos žmogaus vienatvės portretą. Šiam pastatymui menininkė parašė pjesę, režisavo, sukūrė muziką ir pati atliko vaidmenį. Spektaklis buvo atrinktas dalyvauti tarptautiniame lėlių teatro festivalyje IMAGINALE 2023 Manheime (Vokietijoje).
Taip pat praėjusiais metais D. Budinavičiūtė parašė pjesę ir sukūrė vaidmenį spektaklyje „Atsargiai! Skruzdėlynas!”, vaidino pagrindinius vaidmenis daugelyje repertuarinių KVLT spektaklių, aktyviai dalyvavo kitose teatro veiklose ir iniciatyvose: „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonijoje, Tarptautiniame lėlių teatro festivalyje KAUNAS PUPPET 22, sezono atidarymo šventėje „Į Pasakų šalį!”
Birutė Letukaitė (g. 1953) – choreografė, šokėja, pedagogė, Kauno šokio teatro „Aura“ įkūrėja ir vadovė
Nominaciją pateikė Kauno šokio teatras „Aura“
2022 m. kūrybinė ir kita veikla:
Birutė Letukaitė prisidėjo kuriant „Kaunas 2022” Šiuolaikinio Kauno mito trilogiją. „Kaunas 2022“ atidarymo renginiui B. Letukaitė kūrė choreografiją kartu su režisieriumi Chris Baldwin ir integravo Kauno šokio teatro „Aura“ šokėjus į bendrą „Kaunas 2022“ atidarymo renginį. B. Letukaitė taip pat daug dirbo su projektu „Pulsuojantis Kauno modernizmas“: J. Ir A. Iljinų name ir Kauno Technikos kolegijoje pristatė šokio ekskursijas, o Kauno miesto savivaldybėje pristatė šoko ekskursijas „Kitas klausimas“.
Organizavo ir įgyvendino Kauno šokio teatro „Aura“ 40-mečiui skirtus jubiliejinius koncertus Kaune ir Vilniuje. Jiems paruošė 2 programas: „Prisiminimai apie ateitį“ ir M. Ravelo „Bolero“ premjerą, kurioje šoko visų kartų „Auros“ šokėjai.
Choreografė Italijoje pristatė šokio spektaklį „Ištrintos durys“, kuris vėliau buvo įvertintas specialiu žiuri prizu Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“. Šokio teatro „Aura“ pasirodymai puošė valstybės ir miesto šventes, buvo dalis Aldonos Gustas, „Adventur 2022”, „1972.Pramušti sienas“ parodų dalis.
Birutė Letukaitė už savo kūrybą ir indelį Lietuvos bei Kauno kultūrai praeitais metais buvo įvertinta 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu ir Valstybės apdovanojimu ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.
Jonas Janulevičius (g. 1975) – Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokinių simfoninio orkestro vadovas, tarptautinio muzikos festivalio „Operetė Kauno pilyje“ vyriausiasis dirigentas ir muzikinis vadovas, Vytauto Didžiojo muzikos akademijos profesorius
Nominaciją pateikė Kauno valstybinis muzikinis teatras
2022 m. kūrybinė ir kita veikla:
Pastatė M. Kunze, S. Lvay miuziklą „Elisabeth“ pagal VBW International GmbH licenciją, specialiai Romo Kalantos tragiškos aukos 50-osioms metinėms sukūrė K. Mašanausko roko operą „1972”. Dvejose skirtingose sceninėse erdvėse Kauno IX forto memoriale ir Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje parengė G. Verdi opera „Nabukas“. Abu pastarieji pastatymai buvo programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” dalis ir buvo ypatingai palankiai priimti žiūrovų.
J. Janulevičius paruošė ir atliko muzikines scenos kūrinių programas su Kauno valstybinio teatro, Kauno jaunimo kameriniu, Kauno simfoniniu, Kauno akademinio jaunimo simfoniniu, VDU kameriniu orkestrais, 2022 m. parengė 6 koncertines programas festivaliui „Operetė Kauno pilyje.
Taip pat Jonas Janulevičius, vadovaudamas švietimo įstaigų simfoniniams orkestrams, aktyviai prisideda prie Kauno vaikų ir jaunimo muzikinio ugdymo ir lavinimo.
Marius Pinigis (g. 1986) – NUEPIKO trupės įkūrėjas, choreografas, šokėjas
Nominaciją pateikė VšĮ „Nuepiko šokio trupė“
2022 m. kūrybinė ir kita veikla:
Marius Pinigis 2022 metais aktyviai vykdė socialiai įtrauklius projektus ir veiklas. Praėjusiais metais kartu su Mantu Stabačinsku, Goda Laurinavičiūte, Adrian Carlo Bibiano ir kitais Kauno šiuolaikinio šokio kūrėjais bei bendradarbiaujant su Šiuolaikinio šokio asociacija, Lietuvos šokio informacijos centru vykdė tęstines šokio meistriškumo pamokas šokio profesionalams, žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus žmonėms. O nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio taip pat įsitraukė ir Europinio lygio tęstinį tinklinimosi šokio projektą „Dance Well“, orientuotą į žmones, sergančiais Parkinsonu, kurio kontekste mokėsi darbo specifikos ir metodikos bei pradėjo vykdyti šokio pamokas vadovaujantis šia metodika.
Kartu su kolegomis Marius Pinigis 2022 metais stengėsi socialiai per šokį aukščiau išvardintas grupes įtraukti ne tik į šokio pamokas, bet ir į Kauno mieste vykusias vietos ir tarptautines šventes. Sausio mėnesį Kauno kultūros centre organizavo Kaunas 2022 atidarymo renginį „Šiuolaikiniai herojai“, kurio metu 8 šokio profesionalai rengė dirbtuves/pasirodymą kartu su žmonėmis su negalia, vyresnio amžiaus žmonėmis bei jaunimu iš Kipro Petrausko scenos menų mokyklos choreografijos skyriaus.
Marius Pinigis kaip Kaunas 2022 ambasadorius įsitraukė į ne vieną projektą Kauno mieste tiek ankstesniais metais, tiek ir 2022 metais. Kaunas 2022 atidarymo rėmuose kartu su šokio trupe NUEPIKO ir kolegomis iš Ukrainos atidarė MOFU (Modernism for future), skirto Modernizmo programai, parodą Kauno centriniame pašte. Taip pat su šokėjais kauniečiais Mantu Stabačinsku, Goda Laurinavičiūte, Agniete Lisičkinaite kaip vieną iš parodos akcentų pristatė savo mini spektaklį/pasirodymą „Kaunas-Vilnius“ dalyvaudami MO muziejaus organizuotoje parodoje „Kaunas-Vilnius: nuversti kalnus“.
Kaip šokio-judesio dirbtuvių autorius Marius 2022 metais dalyvavo šiuolaikinio šokio sklaidos projekte „PROmetėjas“, skirtame perduoti šokio žinias ir patirtį įvairaus amžiaus žmonėms Kauno rajone. Su NUEPIKO šokio trupe 2022 metais įgyvendino autorinių darbų, šokio spektaklių „Perdegimas“, „Niekur, bet ne čia“, „Pakankamas atstumas“ sklaidos projektą Lietuvos didžiuosiuose ir regioniniuose miestuose. Šiuos spektaklius lydėjo ir edukacinės dirbtuvės, skirtos jaunimui.